„Norime pasiūlyti pakeitimus konkretiems teisės aktams / programai / veiksmų planui ir pan. Kaip oficialiai tai pasiekti?“

Laura Bliujienė, Koalicijos “Galiu gyventi” teisinių veiklų koordinatorė

Vykdant advokaciją ir siekiant sistemingų pokyčių tam tikroje žmogaus teisių srityje, neretai reikalingi teisės aktų pakeitimai. Turbūt kiekviena organizacija yra susipažinusi, ar bent jau galėtų įvardyti pagrindinius teisės aktus, kurie reglamentuoja jos atstovaujamą žmogaus teisių sritį. Toliau pateikiame trumpą veiksmų planą, kuris atsakys į pagrindinius su teisės aktų keitimu susijusius klausimus ir padės tinkamai pasiruošti juos teikiant.

1. Surasti konkretų teisės aktą, kurio turinį Jūs siekiate pakeisti. Teisės akto keitimas suprantamas ir kaip tam tikros teisės akto dalies pašalinimas, esamos dalies pakeitimas kita dalimi ar naujos dalies pridėjimas.

Pvz., norime papildyti 2012 m. rugpjūčio 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-793 „Dėl žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir papildyti jį nuostata, jog prie jau teikiamų žemo slenksčio paslaugų būtų nauja paslauga – perdozavimo rinkinio dalijimas.

2. Nustatyti teisės akto rūšį. Paprastai tariant, teisės aktai skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius (lydimuosius) teisės aktus. Skirtingoms teisės akto rūšims taikoma ir skirtinga jų keitimo procedūra. Teisės akto rūšies nustatymas nėra sudėtingas – dažniausiai rūšį galima nustatyti vien iš teisės akto pavadinimo.

Pav.  Teisės aktų skirstymas

Įstatymas ——–> Poįstatyminis (lydimasis) teisės aktas

Konstitucija ——–> Prezidento dekretai

Konstituciniai įstatymai ——–> Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai

Paprastieji Lietuvos Respublikos įstatymai ——–> Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos

Kodifikuoti įstatymai (pvz.: civilinis, baudžiamasis ir kiti kodeksai) ——–> ministerijų, departamentų instrukcijos ir įsakymai, savivaldybių tarybų sprendimai, savivaldybių valdybų nutarimai ir potvarkiai, savivaldybių valdybos skyrių vadovų įsakymai, apskričių viršininkų įsakymai.

Pvz., anksčiau minėtas teisės aktas – Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-793 „Dėl žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priskiriamas prie poįstatyminių (lydimųjų) teisės aktų.

3. Suformuluoti konkrečią normą (tekstą), kurią norite pakeisti (pakeisti esamą, pridėti ar išbraukti iš teisės akto). Konkrečios normos suformulavimas ir pateikimas sprendimų priėmėjams yra žymiai efektyvesnis veiksmas, parodo Jūsų kompetenciją ir srities išmanymą, nei tik teisės akto keitimo idėjos pateikimas be konkrečių formuluočių.

Jei siekiate pakeisti poįstatyminį teisės aktą, užtenka suformuluoti tik tą normą, kurią norite pakeisti. Tačiau, keičiant įstatymą, vertėtų suformuluoti ir aiškinamąjį raštą, kuriame aprašomi įstatymo projekto tikslai, uždaviniai, rengimą paskatinusios priežastys, poveikio vertinimo rezultatai ir kt.

4. Kreiptis į atsakingą subjektą. Turbūt kyla klausimas, kaip žinoti, į ką kreiptis, norint pakeisti tam tikrą teisės aktą?

Jei norite pakeisti jau galiojantį poįstatyminį teisės aktą, reikia kreiptis su pasiūlymu į subjektą, kuris ir priėmė Jūsų norimą pakeisti teisės aktą.

Pvz., anksčiau aprašytu atveju raštu kreipiamės į Sveikatos apsaugos ministrą su konkrečiu teisės akto papildymo projekto pasiūlymu. Rašte išvardijame teisės akto papildymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, įvardijame būsimą naudą visuomenei.

Jei siekiate pakeisti jau galiojantį įstatymą, efektyviausia būtų kreiptis į kurį nors Seimo narį ar Seimo narių grupę. Reikėtų supažindinti juos su Jūsų siūlomu įstatymo pakeitimo projektu, argumentuotai išdėstyti projekto rengimą paskatinusias priežastis. Jei Seimo narys pritaria Jūsų iniciatyvoms, jis teikia Seimui įstatymo keitimo projektą.

5. Pasiūlymų teikimas teisės akto projektui. Anksčiau buvo kalbama apie jau galiojančio teisės akto keitimo galimybes. Kiek paprastesnis ir dažniausiai efektyvesnis būdas yra teikti pasiūlymus dar nepriimtam, o tik rengiamam teisės akto projektui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme teigiama, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, gavusios nevyriausybinės organizacijos prašymą raštu derinti rengiamus teisės aktų projektus, privalo konsultuotis su prašymą pateikusia organizacija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Įstatymas įtvirtina galimybę, kad darbo grupės (komisijos) nariais gali būti ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Informacija apie sudarytas darbo grupes (komisijas) teisės aktų projektams rengti, jų sudėtį, pavestą parengti teisės akto projektą skelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje ir darbo grupę (komisiją) sudariusio subjekto interneto svetainėje (pvz., ministerijos interneto svetainėje). Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad nevyriausybinės organizacijos ne visada būna pakviestos į darbo grupes arba tam tikram teisės akto projektui svarstyti sukuriamos darbo grupės faktas nėra viešai skelbiamas Teisės aktų registre.

Jei norite teikti poįstatyminio teisės akto projekto pasiūlymus, juos reikėtų teikti tiesiogiai teisės akto projektą parengusiam subjektui (ministerijai, savivaldybės tarybai ar pan.).

Jei norite teikti įstatymo projekto pasiūlymus, jų teikimas priklauso nuo to, kur šiuo metu yra įstatymo projektas. Jeigu įstatymo projektą parengęs subjektas dar nėra jo pateikęs Seimui svarstyti, tada pasiūlymus galima teikti tiesiogiai tam subjektui (pvz., Teisingumo ministerijai). Jeigu įstatymo projektas jau pateiktas Seimui arba įstatymo projektą teikia Seimo narys (kaip subjektas), tada pasiūlymus galima teikti Seimo komitetui, kuriam įstatymo projekto svarstymas priklauso pagal kompetenciją.

Santykinai galima skirti keletą pagrindinių teisės akto priėmimo Seime stadijų: teisės akto pateikimą Seimo posėdyje; svarstymą Seimo komitetuose; svarstymą Seimo posėdyje; priėmimą Seimo posėdyje.

Naudingos nuorodos:

www.e-tar.lt – visi įstatymai ir jų projektai keliami į Teisės aktų registrą.

http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos – dėl tam tikrų teisės aktų pasiūlymų gali būti paskelbtos viešos konsultacijos, kurių metu teikti savo pasiūlymus gali piliečiai, ekspertai ir įvairios organizacijos.

http://www.tm.lt/teisini/ – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija laukia piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų grupių pasiūlymų dėl teisinės aplinkos tobulinimo. Čia galite pateikti savo siūlymą, kaip spręsti konkrečią problemą, keičiant esamus ar sukuriant naujus teisės aktus.