(įstatymai, nacionalinės programos, strategijos)
2.1. Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinis veiklos planas
Anotacija: 2015 m. sausio 28 d. priimtas Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinis veiklos planas, siekiant mažinti diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją asmenų su negalia atžvilgiu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir ugdant pagarbą žmogui. Tarpinstitucinis veiklos planas numato uždavinius, priemones ir priemonių finansavimo mastą šiems tikslams siekti 2015–2017 m. Todėl šis tarpinstitucinis veiklos planas yra aktualus pilietinės visuomenės organizacijoms ir asmenų su negalia asociacijoms, teikiančioms siūlymus dėl pačių antidiskriminacijos priemonių ir jų finansavimo.
2.2. Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programa
Anotacija: 2012 m. lapkričio 21 d. priimta Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programa siekiama sukurti darnią aplinką ir sąlygas veiksmingai plėtoti neįgaliųjų socialinės integracijos procesus Lietuvoje ir užtikrinti nacionalinių teisės aktų, nustatančių neįgaliųjų socialinę integraciją bei lygias galimybes, ir Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą. Programa yra praktinė priemonė asmenų su negalia teisėms įgyvendinti. Joje numatomi strateginiai tikslai ir uždaviniai asmenų su negalia teisėms įgyvendinti. Programa yra aktuali pilietinės visuomenės organizacijoms ir asmenų su negalia asociacijoms, teikiančioms siūlymus dėl užsibrėžtų tikslų ir priemonių asmenų su negalia teisėms įgyvendinti, atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvenciją bei rekomendacijas dėl praktinio Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo (pvz., Neįgaliųjų teisių konvencija – profesinis apmokymas).
2.3.Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas
Anotacija: 1995 m. birželio 6 d. priimtas ir iki šiol galioja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šiuo įstatymu nustatomos asmenų su psichikos sutrikimais teisės, taip pat psichikos sveikatos priežiūros tvarka ir kontrolė. Kaip pagrindinis šalies įstatymas, numatantis asmenų su psichikos sutrikimais teises, jis turi būti pilnai suderintas su 2006 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyviniu protokolu, prie kurių Lietuva prisijungė 2010 m. Kaip įstatymas, numatantis psichikos sveikatos priežiūros tvarką, turėtų būti suderintas su 1991 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta rezoliucija dėl asmenų su psichikos sutrikimais apsaugos ir psichikos sveikatos priežiūros tobulinimo principų. Todėl šis įstatymas yra aktualus valstybės ir pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms siūlymus dėl šio įstatymo pakeitimų, atitinkančių Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvinį protokolą bei kitas kertines rekomendacijas dėl psichikos sveikatos priežiūros.
2.4. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas
Anotacija: 2008 m. birželio 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį, diskriminacija yra tiesioginė ir netiesioginė, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos atžvilgiu; o lygios galimybės yra tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Šiame įstatyme numatomos lygių galimybių įgyvendinimo pagrindinės gairės. Įstatymas yra aktualus asmenų su negalia ar jų teises ginančioms organizacijoms, teikiančioms siūlymus dėl įstatyminės bazės ar prižiūrinčioms, kaip jis įgyvendinamas praktiškai.
