Pasiekimai:
- Patyčių problema tapo matoma viešojoje informacinėje erdvėje – „Vaikų linijos“, kaip švietėjiškos organizacijos, įvaizdį formavo 27,3 proc. pranešimų, pasiekusių 17,2 mln. auditoriją.
- Pakito visuomenės požiūris į reiškinio problematiką – 2014 m. Spinter tyrimų atlikto tyrimo duomenimis, 86 proc. respondentų mano, kad patyčios nėra tik vaikų reikalas, ir suaugusieji turėtų įsikišti.
- Išaugo organizacijų, prisidedančių prie kampanijos „BE PATYČIŲ“ veiklų, skaičius – 2014 m. bendram tikslui susibūrė 1137 ugdymo įstaigos, daugiau nei 40 nevyriausybinių, valstybinių organizacijų, privataus sektoriaus įmonių, užsienio šalių diplomatinių atstovybių.
- Atkreiptas aukščiausio lygio politikų dėmesys problemai – 2010 m., palaikydama „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, pasirašė memorandumą „Vaikystė be patyčių.
Apie patyčių problemą pagaliau imta kalbėti viešai
Patyčios – viena iš aktualiausių vaikų psichosocialinių problemų. Nuo 2001 m. atliekami tarptautiniai mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimai rodo, kad Lietuvoje patyčių paplitimo skirtingose mokyklinio amžiaus vaikų grupėse mastas yra vienas didžiausių pasaulyje: šią smurto formą patiria daugiau nei pusė mokinių Lietuvos mokyklose – 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių. 2004 m. laimingumo apklausos atskleidė, kad šalies mokiniai, subjektyviu savęs ir aplinkos vertinimu, yra patys nelaimingiausi Europoje.
Atkreipusi dėmesį į tarptautinius tyrimus, signalizavusius apie patyčių paplitimo Lietuvoje mastą, emocinės pagalbos tarnyba „Vaikų linija“ ėmėsi advokacijos žingsnių problemai spręsti. Pagrindiniu tikslu tapo atkreipti visuomenės dėmesį į problemos mastą, advokatauti už patyčių prevencijos programas bei patyčių problemos sprendimus.
Naujos sąvokos kartojimas – tai, kas padėjo išviešinti ir įtvirtinti problematiką viešojoje erdvėje.
Pagrįsti ir aiškūs skaičiai padėjo suvokti problemos mastą.
- Vaikai pradėjo drąsiau kalbėti apie patyčių problemą, išaugo jų kreipimųsi dėl patiriamų patyčių skaičius: 2004 m. 5 proc. skambučių į „Vaikų liniją“ buvo kalbama apie patyčias, o 2014 m. – 11 proc.
Tiesioginis kontaktas su atstovaujama grupe įrodė ir išplėtojo advokacijos poreikį.
Kampanijos uždaviniai:
- Padidinti patyčių reiškinio žinomumą visuomenėje.
- Aktualizuoti problemą politinėje plotmėje.
- Įtraukti į patyčių problemos sprendimą kitas vaikų ir jaunimo srityje dirbančias ir / ar smurto prevencija besirūpinančias organizacijas.
- Siekti, kad patyčių problemoms spręsti būtų pasitelkiamos ir ugdymo įstaigose diegiamos moksliniais įrodymais grįstos prevencinės programos.
Uždaviniai turi būti konkretūs ir išmatuojami, kad jų įgyvendinimą galima būtų nuolat stebėti ir matuoti
Jau 2004 m. kovo 30 d. „Vaikų linija“ kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokytojų profesine sąjunga, RUL Vaiko raidos centru, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija bei Lietuvos psichologų asociacija kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Seimo Pirmininką, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministrus, Seimo Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų pirmininkus, vaiko teisių apsaugos kontrolierę, pagrindinių partijų pirmininkus, siekdami atkreipti dėmesį į vaikų tarpusavio tyčiojimosi ir priekabiavimo problemą.
2006 m. buvo įgyvendinti septyni viešos advokacijos kampanijos „Nustok tyčiotis“ (ankstesnis kampanijos „BE PATYČIŲ“ pavadinimas) projektai, atkreipę valdžios atstovų bei visos visuomenės dėmesį į patyčių problemą ir prevencijos svarbą. Jų metu buvo vedami seminarai mokytojams apie patyčių prevenciją, leidžiami informaciniai leidiniai apie patyčias, mokyklose įgyvendinamos patyčių prevencijos programos.
Platus sąjungininkų ratas buvo suburtas jau pačioje advokacijos veiklų pradžioje.
Advokacijos kampanijos vykdymo metu:
- Surengtos 3 konferencijos, kuriose dalyvavo apie 700 valstybinių institucijų, savivaldybių, mokyklų, nevyriausybinių bei tarptautinių organizacijų, verslo įmonių atstovų.
- Suorganizuota daugiau nei 250 seminarų, kuriuose dalyvavo ne mažiau kaip 6000 mokytojų, tėvų, mokinių.
- Išleistos 9 knygos, 7 lankstinukai, 9 plakatai, 4 socialinės reklamos plakatai, 21 vaizdo klipas, 6 garso reklamos.
- 2005–2008 m. „Vaikų linijos“ iniciatyvos ir veiklos buvo paminėtos apie 2000 kartų įvairiose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
- Atlikti 2 visuomenės nuomonės apklausos tyrimai.
- Surengtos 6 kasmetinės „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“.
- Parengta informacinių resursų bazė patyčių reiškinio ir jo prevencijos tematika (www.bepatyciu.lt)
2004–2015 m., vykdant advokacijos kampaniją, skirtą patyčioms mažinti, buvo inicijuotos ir įgyvendintos konferencijos, vesti seminarai, mokymai, nuolat ruošiama metodinė medžiaga vaikams, tėvams ir mokyklų darbuotojams, kuriami edukaciniai filmai, inicijuojamos socialinės reklamos, įtraukiami žinomi žmonės, prisidedantys viešinant patyčių problemą ir formuojant patyčioms nepalankias nuostatas, parengti pranešimai, kurių tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę bei ugdymo įstaigas apie naujausius tyrimus apie patyčias, efektyvias smurto ir patyčių prevencijos programas, kitų šalių patirtį, sprendžiant patyčių problemą. Įgyvendinant visas veiklas, savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis apie patyčių reiškinį viešai dalijosi įvairių sričių ekspertai, atskleisdami patyčių reiškinio kompleksiškumą.
Nuo 2010 m. kasmet kovo pabaigoje „Vaikų linija“ inicijuoja „Veiksmo savaitę „BE PATYČIŲ“. Jos metu organizuojamos įvairios veiklos, renginiai, užsiėmimai, skirti vaikams ir suaugusiesiems. Jų metu skatinama atkreipti dėmesį į patyčias, ieškoti būdų, kaip bendrauti draugiškai bei tolerantiškai, įvardyti, koks yra suaugusiųjų vaidmuo stabdant patyčias ir keičiant visuomenėje paplitusias klaidingas nuostatas.
Edukacinių metodų įvairovė leidžia pasiekti skirtingas tikslines grupes.
Tikslinės grupės:
- Sprendimų priėmėjai – kad patyčių problema būtų jų pripažįstama kaip svarbi problema ir kad jai spręsti būtų skiriamas reikiamas dėmesys, finansuojant efektyvias patyčių prevencijos priemones.
- Mokyklų darbuotojai – kad šie pripažintų problemą ir ieškotų būdų, kaip ją spręsti.
- Tėvai – kad mokytųsi kalbėtis su patyčias patiriančiais ir besityčiojančiais vaikais.
- Vaikai – kad nepalaikytų vykstančių patyčių, netylėtų stebėdami ar patirdami patyčias ir kreiptųsi pagalbos į suaugusiuosius.
- Žiniasklaida – kad viešintų patyčių problemą, padėtų formuoti patyčioms nepalankias visuomenės nuostatas, skatintų valdžios atstovus imtis veiksmų.
- Vaikų ir jaunimo bei smurto srityje veikiančios NVO – kad įtrauktų patyčių klausimą į savo darbotvarkes.
Praktiniai problemos sprendimo būdai, pateikiami skirtingoms tikslinėms grupėms, įgalina ir aktyvina visuomenės narius, sprendžiant problemą visuomenėje.
2010 m. „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ paskatino Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę inicijuoti valstybės institucijų vadovų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimą, kurio metu buvo aptartos patyčių ir smurto mokyklose problemos. Tais metais „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“ dalyvavo 712 Lietuvos ugdymo įstaigų ir kitų organizacijų iš visos Lietuvos. Jau 2014 m., penktosios „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ metu, bendram tikslui susibūrė 1137 ugdymo įstaigos, daugiau nei 40 nevyriausybinių, valstybinių organizacijų, privataus sektoriaus įmonių, užsienio šalių diplomatinių atstovybių.
Vieša kasmetinė kampanija neleidžia visuomenei ir sprendimų priėmėjams pamiršti problemos aktualumo.
Nacionalinė tinklaveika buria rėmėjų kritinę masę, kuri yra labai svarbi siekiant pokyčių visuomenėje.
2010 m. kovo 22 d., palaikydama „Vaikų linijos“ inicijuotą „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais pasirašė memorandumą „Vaikystė be patyčių“. Jame prieš smurtą ir patyčias susivienijusios valdžios institucijos ir visuomeninės organizacijos įsipareigojo sutelkusios pastangas siekti, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų įžeidinėjimų, skaudinimo, smurto ir diskriminacijos.
Poziciniai dokumentai, parengti drauge su aukštais politikais, – efektyvi parama advokacijos veikloms.
2014 m. dešimtus metus nacionalinę kampaniją „BE PATYČIŲ“ vykdanti „Vaikų linija“ tapo viena iš Europos tinklą prieš patyčias „European Anti-bullying Network“ įkūrusių organizacijų ir šio tinklo nare.
Tarptautinė tinklaveika padeda išlaikyti profesionalumą ir atveria kelius perimti geriausias praktikas.