Savivaldybė ėmėsi finansuoti neįgalių vaikų pavėžėjimą į ugdymo įstaigas
Vilniaus mieste gyvena apie 1300 sutrikusio intelekto suaugusiųjų ir apie 2500 neįgalių vaikų. Daugelis tėvų ar globėjų fiziškai nepajėgūs gabenti neįgalių asmenų visuomeniniu transportu, nes be pagalbos neįmanoma pasiekti autobuso ar troleibuso stotelės su neįgaliuoju, beveik visus tenka nešti ant rankų net iš buto. Taip pat ir visuomeninis transportas nėra pritaikytas naudotis asmenims su negalia. Tėvai ar globėjai finansiškai
nepajėgūs samdyti taksi ar kitokios rūšies susisiekimo priemonės.
Pateikiami skaičiai nurodo didelį ir aiškų problemos mastą konkrečioje savivaldybėje.
Teisės aktai įpareigoja savivaldybę užtikrinti vaikų su negalia pavėžėjimą į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas.
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, savivaldybė turi rūpintis vaikų pavėžėjimu iki švietimo įstaigų – specialiųjų ir integruotų mokyklų, kurių steigėja yra savivaldybė. Iki 2003 m., nepaisant įstatymo įpareigojimo, tokio pavėžėjimo į mokyklas ir atgal Vilniaus miesto savivaldybė neorganizavo.
Atspirties tašku pasirinktas galiojantis įstatymas, kurio įgyvendinimo bus siekiama advokacijos veiksmais.
Siekdama plėsti transporto paslaugų tarnybą Vilniaus mieste sutrikusios raidos žmonėms vykti į sveikatos priežiūros, švietimo ir socialines tarnybas, 1999 m. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ savo jėgomis įkūrė VŠĮ „Vilties akimirka“ specialiojo transporto paslaugoms teikti. Mikroautobusų vairuotojai dirba kartu su lydinčiuoju – socialiniu darbuotoju, kuris prižiūri neįgalius asmenis mikroautobuse transportavimo metu. Neįgalieji yra ryte paimami iš namų ir vežami į globos, užimtumo ar švietimo, ugdymo įstaigas, o vakare parvežami atgal namo. Taip pat yra teikiamos ir vienkartinės specialiojo transporto paslaugos – pavėžėjama į gydymo įstaigas, koncertus ir pan.
Pilotinės paslaugos sukūrimas – efektyvus advokacijos metodas, padedantis sprendimų priėmėjams įrodyti jos naudą.
Advokacijos problema, kurią buvo siekiama išspręsti – įstatymo nuostatos, numatančios neįgalių vaikų pavėžėjimą savivaldybės
lėšomis, neįgyvendinimas.
Advokacijos tikslas – užtikrinti paslaugos finansavimą iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Pagrindinis uždavinys – įtikinti savivaldybę sukurti finansinį mechanizmą paslaugai finansuoti.
Pradžioje specialiojo transporto paslauga buvo finansuojama iš tarptautinių projektų, vėliau – iš Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos. Ši transporto paslauga skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, pavėžėjant juos į dienos centrus pradiniams socialiniams įgūdžiams formuoti, sveikatos, kultūros įstaigas. Tėvai, norintys, kad jų vaikai būtų pavėžėti iki ugdymo įstaigos ir atgal, už paslaugą mokėdavo patys, panaudodami neįgalaus vaiko transporto išlaidų kompensacijos pinigus. Tokių vaikų buvo 500.
Tačiau „Viltis“ suprato, kad teikti paslaugas vien savo jėgomis, imant mokestį iš tėvų, buvo tik laikinas, pilotinis, sprendimas. Siekdama užtikrinti įstatymo nuostatos, numatančios, kad savivaldybė turi organizuoti neįgalių asmenų pavėžėjimą į ugdymo įstaigas, kurių steigėja ji yra, įgyvendinimą, 2001 m. „Vilties akimirka“ pradėjo biudžetinės advokacijos žingsnius, nukreiptus į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybėje atsirastų specialios neįgalių vaikų pavėžėjimo iki ugdymo įstaigų transporto paslaugos finansavimo mechanizmas.
VšĮ „Vilties akimirka“ atstovai ėmė atkakliai varstyti Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus kabinetų duris, siekdami įtikinti Skyriaus atstovus, kad jie privalo užtikrinti įstatymo vykdymą. Švietimo skyriaus atstovai specialiojo transporto paslaugos automobiliu buvo vežami į Neįgalių vaikų ugdymo centrą „Viltis“ ir supažindinami su ten esančiais vaikais. Taip pat buvo organizuojami maršrutai – reisai į ugdymo įstaigas, praktiškai parodant poreikį ir galimybes teikti paslaugas. Šalia to buvo vykdoma viešinimo kampanija: duodami interviu žiniasklaidai, viešinama geroji praktika, pristatomos asmeninės istorijos, tėvų vertinimai. Savivaldybės darbuotojų įtikinėjimo procesas truko apie 2 metus, kol galiausiai savivaldybė priėmė sprendimą organizuoti neįgalių vaikų pavėžėjimo paslaugos pirkimo konkursą.
Tiksline grupe strategiškai pasirinktas vienas atsakingas savivaldybės skyrius.
Svarbus sprendimų priėmėjų jautrinimas, asmeniškai parodant advokataujamos grupės problemas ir jų sprendimų būdus.
Asmeninės istorijos žiniasklaidoje padeda visuomenei geriau suprasti ir paremti advokacijos pastangas.
„Įrodėme švietimo skyriaus vedėjui, kad savivaldybė privalo užtikrinti įstatymo vykdymą <…> Laimėjo mūsų kantrybė ir užsispyrimas“, – Jūratė Matulaitienė, VŠĮ „Vilties akimirka“ direktorė.
Aprėpties rodiklių didėjimas:
1999 2003 2015 Vežamų neįgalių
vaikų skaičius10 78 342 Specialiųjų
autobusų skaičius1 5 12
2003 m. toks konkursas buvo organizuotas. Turėdama įdirbį, VšĮ „Vilties akimirka“ jį laimėjo. Nuo to laiko konkursas skelbiamas kas trejus metus.
Laimėjusi konkursą, 2013 m. VšĮ „Vilties akimirka“ įsigijo du naujus specialiuosius autobusus, 2015 m. – du nauji autobusai pakeitė senuosius. Šiandien „Vilties akimirkos“ specialiojo transporto sistemoje dirba 24 darbuotojai. Organizacija turi 12 specialiai pritaikytų autobusų neįgaliems asmenims, įskaitant suaugusiuosius, transportuoti. Dalį šių paslaugų dėl biudžetinės advokacijos veiksmų finansuoja savivaldybė.
Skaičiais išreikšti biudžetinės advokacijos rezultatai yra svarbus pasiekimų vertinimo rodiklis.
„Šis advokacijos pasiekimas pagerino neįgalių asmenų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę. Tėvams nereikia gaišti laiko vežant vaikus į mokyklas, visuomeninis transportas yra nepritaikytas važiuoti žmonėms su negalia, ypač sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje“, – Jūratė Matulaitienė, VŠĮ „Vilties Akimirka“ direktorė.
